mamosblogas

Kitataučiui Norvegijoje nėra lengva. Nežinau kodėl taip yra. Šalis šiaip tolerantiška, žmonės ramūs, kriminogeningė situacija tikrai labai rami, vagysčių nėra, žmogžudysčių irgi labai mažai, o jeigu būna tai jas dažniausiai įvykdo kitataučiai. Žodžiu ramuma, bet su ta ramuma irgi yra bėdų. Norvegai mėgsta laikytis prie savų. Kitataučių nepuldinėja, bet tiesiog juos ignoruoja. Ramiai, tyliai apeina ir tiek. Darbo situacijoje mėgsta, kad kitatautis suprastų juos iš pusės dialektu ištarto žodžio. Jeigu kitatautis nors ir panašus į juos praveria burną ir norvegas išgirsta kažką kitokio, tiesiog nusišypso ir padeda kitatautį galvoje į tam skirtą lentynėlę. Lentynėlės pavadiniams maždaug toks: "Užsienietis. Nieko nesupranta apie mano šalį ir mane. Apeiti." Tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai užsieniečiai greitai prisitaiko. Jie kaip lakmuso popieriėliai, tik švyst ir pamiršo kas juos siejo su tėvyne, kada jų šalies nepriklausomybės diena (kartą sutikau tokią lietuvę),