mamosblogas

Šią vasarą pirmą kartą gyvenime pastebėjau tokį reiškinį, kaip daugiakalbiškumas vaikų aikštelėse. Pagalvojau, mano laikais tikrai to nebuvo. Juk aš augau ramiuose aštuoniasdešimtuosiuose. Awsome 80-ies! Kai visi gyveno ten kur gimę. Rusai Rusijoje, amerikiečiai JAV, arabai savo kraštuose, o afrikeičiai Afrikoje. Koks dabar įdomus pasaulis ir kaip užaugs visiškai kitokia, įvairiapusiška versatili karta, kuriai nebus keistenybių dėl kalbos. Nors kalbant apie keistas kalbas, šią vasarą Lietuvoje mano draugės šešiametė duktė pasiklausius kaip kalba Eli, paklausė: 'Kodėl ji taip keistai kalba?' Nes mat Eli kalbėjo norvegiškai. O Juodkrantėje aikštelėje vaikai kalbėjo angliškai, rusiškai, lietuviškai ir norvegiškai. Viena mama net su vienu vaiku kalbėjo lietuviškai, o su kitu rusiškai. Ir viskas derėjo. Ir jie niekuo nesistebėjo, ir tik smalsiai žiūrėjo, jeigu jų ausį pasiekdavo keista nesuprantama šneka. Ar kada nors jie klaus kito kodėl taip keistai kalbi? Nemanau. Ir ačiū d

Neseniai keliavome užsienin, todėl ilgos kelionės metu teko pasinaudoti pervystymo kambariais oro uostuose. Jeigu kas nežino, galiu paaiškinti, kad pervystymo kambarys tai erdvi patalpa netoli moterų tualeto su atsilenkiamu stalu paguldyti mažylį, sandariomis šiukšlių dėžėmis sumesti panaudotoms sauskelnėms, kriaukle ir unitazu. Žodžiu, viskas labai gerai suruošta ir gana švaru. Prieš įeidami turėjom kiek palaukti eilėje, nes kambarys buvo užimtas. Kai patekome į vidų, dar truputį pasigrūmėm nes reikėjo Eli užkelti ant stalo. Kai pakeičiau sausklenes naujomis, apmoviau kelnes, batus ir, atrodo, jau buvom pasiruošę eiti, bet akis užkliuvo už skelbimo, kurio stiklas buvo sudaužytas taip: Pagalvojau, kad kažkam turbtūt nervai neatlaikė ir išliejo pyktį ant šių veidukų. Keista, nors ir kažkiek suprantama, kai reikia vaikus sutramdyti. Bet iš kur tiek jėgos? Smūgis atrodo padarytas kumščiu. Tačiau kaip buvau nustebinta, kai kitame tualete pamačiau tą patį vaizdą kai skridome atgal!

Kiekvienais metais darželyje prieš vasaros atostogas yra organizuojama piratų šventė, norvegiškai sjørøverfest. Jos metu vaikai turi ateiti apsirengę 'į temą', t.y. kaip piratai ir piratės. Man tai buvo tokia naujovė, kad paklausiau darželio auklėtojos kaip reikia pasiruošti. 'Nieko ypatingo nereikia ruoštis,'sakė ji, 'galima apsirengti dryžuotus marškinėlius, užsidėti raištį ant galvos, truputį paraudonint žandus ir viskas.' Namuose nieko panašaus neradau, nes dryžuotų drabužių Eli nemėgsta. Laimei, močiutė kaip tik važiavo miestan, todėl gavo užduotį pažiūrėti ką nors tinkančio piratų šventei. Kai ji grįžo turėjome tokį komplektą: Močiutė rado ir piratų skrybėlės imitaciją, kurią darželyje jai uždėjo atvirkščiai ir nesimatė kaukuolės ir kardų piratų ženklo. (WHY???) Kitą rytą į darželį berniukai ėjo su kardais, o kai kurios mergaitės vilkėjo ilgais paltais su paauksuotais atvartais. Viena jauna aukėtoja buvo užsirišusi raudoną sakrelę ant galvos ir sa

Šiandien trumpai. The rhetoric question of the day is: How can an entity who is supposed to save you from the meaningless existence give you so many meaningless tasks? Sweep it, sweep it, never stop!