mamosblogas

Gegužės 1-oji vakarų Norvegijos sostinėje Bergene Gegužės pirmąją susiruošiau į miesto centrą. Buvo laisva diena, o namuose sėdėti nesinorėjo. Šeima neprieštaravo, nors ir neprisijungė, bet vienai buvo dar geriau. Ir laisviau, ir nereikėjo skubėti, bet ilgainiui pasidarė kiek nyku, šalta ir įdomu, o ką jie ten namuose veikia. Žodžiu yra ir pliusų ir minusų tokio klajojimo. Apačioje rezultatai ir įspūdžiai. Kaip ir daugelyje pasaulio š ali ų Norvegijoje šiandien buvo švenčiama t arptautin ė darbuotoj ų diena . Vakar ų pakrantės sostinėje Bergene šiandien šventė praėjo be incidentų. Miesto aikštėje koncertavo vietinė Bergeniečių roko grupė „Snais“, kalbas sakė kairieji politikai, žmonės su plakatais žygiavo politinėje eisenoje. Politikai kalbėjo apie moterų ir vyrų lygybę darbo rinkoje, sąžiningą pinigų paskirstymą visuomenėje, mokinių ir mokytojų bendrą kovą prieš klimato kaitą. Buvo labai įdomu tyrinėti minią nešiną įvairiais plakatais. Plakatų su šūkiais turinys vyravo

Už žodį „nigger“ tūkstančio eurų bauda. Kaip praneša Bergeno dienraštis «Bergens Tidende», šių metų balandžio 23 d. trisde šimties metų vyras buvo nuteistas už viešą neapykantos skleidimą. Vyras garsiai gatvėje sušuko žodį “nigger“. Nordhordalando teisme, Bergene, vyras buvo nuteistas sumokėti 10 tūkstančių Norvegijos kronų (apie 1000 EUR) baudą ir 3000 kronų (300 EUR) teismo išlaidų. Rugsėjo mėnėsį, kai Bergene vyko dviračių čempionatas, vyras pradėjo sveikinti prie užkardų stovinčius policininkus Hitlerio pasisveikinimu ištiesus ranką. Po kiek laiko vyras taip suagresyvėjo, kad   buvo surakintas antrankiais. Iš karto po to, liudininkai pasakojo, kad vyras pradėjo garsiai šaukti „nigger“. Teisme nebuvo įrodyta, kad šalimais buvo tamsiaodžių, kai vyras šūkaliojo, tačiau vis viena buvo nuteistas. Įstatymuose nenurodyta, kad toje vietoje, kurioje yra vartojami neapykantą skleidžiantys pasisakymai, turi būti asmenys, kuriuos tai tiesiogiai žeistų.   Teismo nuomone, jei

Norvegijos patyčių tyrėjai: kaip atsiranda tas kuri tyčiojasi ir kaip su juo kovoti? Patyčios – pasaulinis reiškinys. Praeitų metų gale, beveik tuo pačiu metu, kai pasaulį apskriejo video įrašas, kuriame apsiverkęs paauglys iš JAV skundžiasi, kad iš jo mokykloje tyčiojasi, Norvegijos psichologai, patyčių tyrėjai, pedagogai ir socialiniai antropologai pasidalino savo mintimis apie tai kas yra patyčios ir kaip su jomis kovoti. Jie gvildeno tokius klausimus, kaip ar visi geba tyčiotis, ar gali egzistuoti mokykla, kurioje nėra patyčių, kaip atsiranda tas, kuris tyčiojasi, bei ką išgyvena tas, kuris tyčiojasi.   Ar visi geba tyčiotis? „Taip,“ - atsako psichologas, - „tam tikrose situacijose visi“. „Mes turime moralės normas, bet visuose mumyse slypi agresijos komponentas,“ - sako socialinis antropologas ir teigia, kad reikšmės turi ir visuomeninis paveldas. Kaip susiformuoja besityčiojantis žmogus?   Mona Solberg iš Bergeno sveikatos tyrimų centro vaikams ir jaunimui

Tai istorija pie tai, kaip 1993 metų sausio 20 dienos "Bergens Tidende"  Norvegijos dienraščio vedamasis tapo ikonišku. Šis vedamasis apskriejo viso pasaulio laikraščius, sako Torgrimas Øyre, metalo muzikos festivalio "Beyond the Gates" vadovas. Nuotrauka iš roko muziejaus Trondheime.  Įžymusis laikraščio vedamasis su Vargu Vikernes savo kambaryje. "Bergens Tidende" yra leidžiamas nuo 1868 metų. Nuo tada buvo išleista 50 000 laikraščio numerių. Per 150 metų tik keletas iš jų susilaukė tokio visuotinio susidomėjimo. Vienas tokių yra 1993 metų sausio 20-osios numeris. Tai buvo diena, kai Bergeno ir vakarinės Norvegijos dalies gyventojai savo rytiniame laikraštyje išvydo tada dar nepažįstamo Kristiano Vikernes nuotrauką. Jis taip pat yra žinomas pravarde "Greven" - "Grafas". Vėliau Kristianas pasikeitė savo vardą į Vargas. Antraštė po jo nuotrauka buvo: "Mes padegėme bažnyčias" ("Vi tente på kirkene").

Straipsnis verstas iš BT (Bergens Tidende) apie norvegę, kuri ieško darbo. JI PATEIKĖ 380 DARBO PRAŠYMUS BE JOKIO REZULTATO -Privalau tikėti, kad viskas galiausiai susitvarkys, sako 53 metų bergenietė jau du metus nesėkmingai ieškanti darbo. Ji buvo dviejų klientų aptarnavimo skyrių vadovė, buvo atsakinga už 11 žmonių personalą ir nesėkmes paversdavo naujomis sutartimis ir gerais rezultatais. Nepaisant to Brigita F. (53) pastaruosius du metus parašo maždaug po du darbo prašymus per dieną. Ji siekia dirbti žmogiškųjų išteklių srityje, verbavime arba vadovauti personalui. Laikinai ji dirba įdarbinimo biure, kaip pakaitinis darbuotojas. -Aš dabar nusiteikusi, kad pagrindinis mano darbas yra ieškoti darbo. Pagal išsilavinimą esu grafikos dizainerė, bet dirbau klientų aptarnavime. Turiu daug patirties su žmonėmis, sako Brigita. Norėdama parodyti entuziazmą ji lankėsi pas karjeros konsultantus ir skambino pažįstamiems ir nepažįstamiems prašydama, kad jie ją rekomenduotų kitiem

Gyvenimas yra nelengvas, o patyčios jo tikrai nepalengvina.Tačiau kartais jos gali išeiti į naudą ir pastūmėti žmones kilti aukščiau, bei pasiekti daugiau. Norvegija nors ir labai tolerantiška šalis, o smurtas plika akimi beveik nepastebimas, tačiau kurios tik vietinės žvaigždutės knygą bepaimsi, pirmiausiai perskaitai apie tai kaip jie kentėjo nuo nežmoniškų patyčių mokykloje. Čia tai vadinama "mobbing". Tuo skundėsi ir populiarios 80-tųjų pop grupės AHA vokalistas, Morten Harket, grožio industrijos atstovai, tinklaraštininkai. Ir man visada kyla dėl to nuostaba, nes mokykla čia laikoma labai besirūpinanti vaikais, tarp pedagogų yra sukurta begalės taisyklių, organizuojami seminarai, PALS grupės (Pozityvaus elgesio, skatinančios mokymosi atmosferos ir darnaus bendradarbiavimo grupė) yra konfidencialumo pareiga, bet vis viena finale tas pats - patyčios. Galbūt be priemonių būtų dar blogiau, kas ten žino? Štai viena Norvegijos makeup guru, vizažistė kilimo iš Jugoslavijo

Kitataučiui Norvegijoje nėra lengva. Nežinau kodėl taip yra. Šalis šiaip tolerantiška, žmonės ramūs, kriminogeningė situacija tikrai labai rami, vagysčių nėra, žmogžudysčių irgi labai mažai, o jeigu būna tai jas dažniausiai įvykdo kitataučiai. Žodžiu ramuma, bet su ta ramuma irgi yra bėdų. Norvegai mėgsta laikytis prie savų. Kitataučių nepuldinėja, bet tiesiog juos ignoruoja. Ramiai, tyliai apeina ir tiek. Darbo situacijoje mėgsta, kad kitatautis suprastų juos iš pusės dialektu ištarto žodžio. Jeigu kitatautis nors ir panašus į juos praveria burną ir norvegas išgirsta kažką kitokio, tiesiog nusišypso ir padeda kitatautį galvoje į tam skirtą lentynėlę. Lentynėlės pavadiniams maždaug toks: "Užsienietis. Nieko nesupranta apie mano šalį ir mane. Apeiti." Tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai užsieniečiai greitai prisitaiko. Jie kaip lakmuso popieriėliai, tik švyst ir pamiršo kas juos siejo su tėvyne, kada jų šalies nepriklausomybės diena (kartą sutikau tokią lietuvę),